- kilojimas
- kilójimas sm. (1); Sut 1. žr. kilnojimas 1: Girdžiu smarkų viršininko balsą, lynų ir burių kilojimą aukštyn ir žemyn rš. 2. → kiloti 9: Kur buvo kilójimas, ten ir rugiai geresni Brt. Per kilojimą žuoganos (užuoganos) susikelia Rod. \ kilojimas; perkilojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.